Žiemkenčių sėjai ruoškimės iš anksto
Laikotarpis tarp javapjūtės ir žiemkenčių sėjos yra trumpas, o darbų nuveikti reikia nemažai – suskubti gerai paruošti dirvas naujam sezonui ir apsirūpinti kokybiška sėkla. Sėklos kokybę apibūdina fiziniai, fiziologiniai ir fitosanitariniai rodikliai. Kam reikėtų skirti didžiausią dėmesį ir kaip padėti augalui atskleisti visą augimo potencialą? „Syngenta“ produktų ekspertas dr. Juozas Semaška primena, kad tvirtus pamatus būsimam derliui pirmiausia padeda sveika, švari, gyvybinga sėkla. Sėklos fizinius rodiklius apibūdina tokie kriterijai kaip stambumas ir paviršiaus būklė – ar sėklos mechaniškai nepažeistos, neakuotuotos. Smulkios ir suskaldytos sėklos atskiriamos valymo metu, bet valant praktiškai neįmanoma atskirti sėklų sutrūkinėjusia luobele. „Mechaniškai pažeistos sėklos dažniausiai būna mažesnio daigumo, jas netolygiai padengia beicai, todėl jos dygsta netolygiai arba ir iš viso nesudygsta. Visada reikėtų nustatyti 1000 grūdų masę ir pažeistų sėklų procentą“, – primena J. Semaška. 1000 grūdų masę geriausia būtų nustatyti, grūdų mėginius pristatant į Valstybinės augalininkystės tarnybos laboratorijas (tai privaloma visoms sertifikuojamoms sėkloms). Savo poreikiams išaugintoms sėkloms nustatyti 1000 grūdų masę gali padėti sėklų fabrikų, grūdų supirkėjų ir mokslo įstaigų laboratorijos. Galima nusistatyti ir patiems, iš paruoštos sėklos paimto mėginio 2 kartus atskaičiuojant po 500 grūdų ir juos pasveriant, tik būtina turėti tikslias svarstykles, kurių padalos vertė 0,01 g. Skirtumas tarp pasvertų pavyzdžių neturėtų viršyti 0,5 g, jei viršija, reikia atskaičiuoti dar vieną 500 grūdų pavyzdį ir jį pasverti. Sudėjus dviejų bandinių svorį gausime 1 000 grūdų masę.
Pažeistų sėklų procentą galimą nusistatyti tiksliai atsisveriant 300–500 g paruoštos sėklos mėginį, tai būtų apie 6 000–10 000 grūdų. Juos kruopščiai apžiūrint atrinkti mechaniškai pažeistus (perskeltus, suspaustus, sutrūkinėjusia luobele, numuštais galais ir kitais vizualiai matomais pažeidimais), o kartu reikėtų atrinkti įvairias priemaišas ir nebūdingos spalvos (patamsėjusius, dėmėtus ar pabalusius) grūdus. Atrinktus pažeistus grūdus pasvėrus, išskaičiuojamas procentas nuo viso mėginio. Kitas labai svarbus rodiklis yra sėklos fiziologinė būklė – sėklos gyvybingumas (dygimo energija) ir daigumas. Daigumas gali būti nulemtas nepalankių nuėmimo sąlygų: kai per anksti nuimami fiziologiškai nesubrendę, per drėgni grūdai arba nuėmimas vėluoja, kai sėklos būna išbrinkusios ar net jau pradėjusios dygti varpose. Ypač žalinga džiovinti nukultus grūdus per aukštoje temperatūroje arba vienu kartu siekiant nudžiovinti didelį drėgmės kiekį. Daigumas gali būti prarandamas ir sandėlyje, kai laikomi per drėgni grūdai, kuriems pakaitus, susidaro palankios sąlygos pelėsiniams grybams daugintis. Dėl to dažnu atveju grūdai daigumą praranda negrįžtamai. Laikoma, kad mažesnio nei 85 proc. daigumo grūdų ruošti sėklai nė neverta.
Sėklos beicavimas užtikrina daigų apsaugą nuo ligų, stiprių ir sveikų šaknų formavimąsi, tolygų pasėlio augimą, geresnį pasiruošimą žiemojimui Kaip ir 1000 grūdų masę, taip ir daigumą geriausia būtų nustatyti Valstybinės augalininkystės tarnybos laboratorijose, o savo poreikiams išaugintoms sėkloms šį rodiklį galima sužinoti atlikus tyrimus sėklų fabrikų, grūdų supirkėjų ar mokslo įstaigų laboratorijose. „Orientacinį daigumą būtų galima nusistatyti ir patiems, pasinaudojant sudrėkintu filtriniu popieriumi, kuris padedamas į lėkštę, o ant jo išdėliojama 50 ar 100 grūdų ir lėkštė pridengiama pakavimo plėvele, kad neišgaruotų drėgmė, laikoma 20–24 ᵒC (kambario) temperatūroje. Po 7 dienų suskaičiuojami sudygę grūdai, išskaičiuojamas procentas. Iš vieno mėginio reikėtų paruošti 3–4 tokias „daigintuves“, o iš gautų rezultatų išskaičiuoti bendrą vidurkį. Vis tik siekiant tikslumo, rekomenduočiau naudotis laboratorijų paslaugomis“, – paaiškina J. Semaška ir pabrėžia, kad daigumo neįmanoma nustatyti iš karto, tam reikia mažiausiai savaitės laiko.
Trečias labai svarbus rodiklis yra sėklos fitosanitarinė būklė, kitaip tariant, sėklos užkrėstumas ligų sukėlėjais. Dažnai grūdai ligų pradais užkrečiami lauke – vyraujant ligoms plisti palankioms sąlygoms, kai drėgna ir pakankamai šilta (ypač aktualu šiemet). Tokiomis sąlygomis varpose išplinta fuzariozė, varpų septoriozė, dryžligės, o grūdai iš tokių varpų būna užkrėsti šių ligų pradais. „Visada verta atlikti sėklinių grūdų fitopatologinę analizę, nustatyti vyraujančius ligų sukėlėjus, o pagal juos parinkti beicus.
Beicavimas yra vienas iš svarbiausių būdų užtikrinti apsaugą nuo ligų ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Visoje agrotechninių darbų grandinėje šis darbas užima nedaug laiko ir yra palyginti pigus, tačiau jo poveikis derliui yra didžiulis. Tai seniai įrodyta ir moksliniais tyrimais, ir gamybiniais bandymais“, – paaiškina J. Semaška.
