Herbicidų panaudojimas rapsuose

Pasėlio piktžolėtumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų, sėkmingam rapsų peržiemojimui. Ypač svarbu, kad rapsams skirtame lauke nebūtų daugiamečių piktžolių, nes daigų skrotelės tarpsnyje rapsų stelbiamoji galia ypač maža. Vėlesniais tarpsniais jų konkurencingumas didėja. Dėl šios priežasties gausiai išplitusias piktžoles (kai jų yra daugiau nei 50 vnt. m2) labai svarbu kontroliuoti ankstyvaisiais rapsų vystymosi tarpsniais (iki 4 lapelių).

Pasirinkus supaprastinto, neariminio, žemės dirbimo technologijas, taupant laiką, darbo sąnaudas ir lėšas, dažnai susiduriama su augalų liekanų, „senų" piktžolių (sudygusių iki sėjos), pabirų problema. Pasėlyje, kur gausu augalų liekanų, dirvinio veikimo herbicidai veikia prasčiau dėl netolygaus jų padengimo, o įprastinio veikimo herbicidai sunkiau veikia „senas" piktžoles.

Didžioji dalis rapsams registruotų herbicidų, skirtų dviskilčių ir kai kurių vienaskilčių piktžolių kontrolei, yra dirvinio veikimo arba savo sudėtyje turi ir dirvinio, ir įprastinio veikimo (veikia patekę ant augalo) medžiagų. Juos galima purkšti po sėjos iki rapsų sudygimo, kai kuriuos taip pat ir po sudygimo iki 2-4 lapelių tarpsnio. Dažniausiai pasitaikančios dviskiltės piktžolės rapsų pasėliuose: dirviniai garstukai, baltosios balandos, bekvapiai šunramuniai, kibieji lipikai, dirvinės čiužutės, trikertės žvaginės, dirvinės našlaitės ir kt. Rudenį būna gana palankios sąlygos šioms piktžolėms sudygti, o esant šiltiems orams iki vėlyvo rudens piktžolės auga intensyviai, stipriai konkuruodamos su rapsais stelbia pasėlį. Dirviniai garstukai, itin gausiai išplitę labai stelbia pasėlį, rapsai stipriai ištįsta, susilpnėja bei blogiau žiemoja.

Visas šias ir daugelį kitų piktžolių, gana gerai galima sukontroliuoti iki sudygimo purškiant herbicidais, turinčiais veikliųjų medžiagų metazachloro ar dimetachloro.

Reikia nepamiršti, kad vadovaujantis 2011 m. birželio 10 d. komisijos reglamentu (ES) Nr. 546/2011,  visų rinkoje esančių produktų, kurių sudėtyje yra metazachloro, naudojimo normos buvo sumažintos. Maksimalus leistinas veikliosios medžiagos kiekis per metus – 750 g/ha., taigi renkantis dirvinius herbicidus, labai atidžiai reikia patikrinti leidžiamos naudoti normos veiksmingumą ir siekiant gauti geriausią rezultatą naudoti metazachloro veikliają medžiagą turinčius produktus mišiniuose arba pakeisti jos naudojimą į tos pačios cheminės grupės veikliąją medžiagą – dimetachlorą, kurios leistinas kiekis per metus yra 1000 g/ha.

Labai svarbus yra dirvinių herbicidų panaudojimo laikas ir sąlygos. Tinkamiausia, kai herbicidas panaudojamas per pirmąsias 48 valandas po sėjos (kol sėkla dar yra ramybės būsenoje). Purškiant iki sudygimo, svarbiausias faktorius - dirvos drėgmė. Geriausiai herbicidai veikia, jei purškimo metu dirva yra drėgna arba palyja iki piktžolių sudygimo (iki 7 d. po purškimo). Jei dirvos paviršius sausas, herbicidų efektyvumas smarkiai sumažėja (gali net visiškai neveikti). Jei iškart po purškimo gausiai palyja, gali šiek tiek išretėti pasėlis (ypač sunkesnėse, suspaustose).

SVARBU:

• tinkamas purškimo laikas bei palankios meteorologinės sąlygos (tikrinti etiketėje). Kai kurie produktai turi būti panaudojami ne vėliau kaip 3 dienos po sėjos.
• purškiant po sėjos iki sudygimo labai svarbu, kad dirvos paviršius būtų gerai išlygintas, su kuo mažiau augalų liekanų, akmenų, o svarbiausia sąlyga - dirvožemis turi būti pakankamai drėgnas.
• pasirenkant produktą atkreipkite dėmesį kiek veiklios medžiagos įnešate, nuo to priklauso produkto efektyvumas.

Vienas iš labai geru veiksmingumu pasižyminčių herbicidų, skirtų piktžolių kontrolei žieminiuose rapsuose yra jau gerai žinomas herbicidas BRASAN. Šiame herbicide labai gerai dera dvi veikliosios medžiagos: dimetachloras ir klomazonas. Jos viena kitą papildydamos išplečia herbicido veikimo spektrą. Herbicidas veiksmingas nuo daugelio rapsų pasėliuose plintančių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių. Labai gerai naikina dirvinę smilguolę, vienmetę miglę, trikertę žvaginę, daržinę žliūgę, bekvapę ramunę, kibųjį lipiką, raudonžiedę notrelę, aguoną birulę, rugiagėles, baltažiedį šakinį, baltąją balandą, pakankamai gerai naikina rūgtį takažolę, veronikas, dirvinę čiužutę ir kt. piktžoles. Šis aukštos agrotechnikos kultūros produktas reikalauja profesionalaus požiūrio jį naudojant. Rekomenduojama naudoti geros agrotechnikos rapsų pasėliuose. Herbicidas geriausiai veikia ir yra saugus rapsams, kai jie pasėti 2 cm gyliu, o dirvos paviršius po sėjos lieka lygus. Gerai veikia drėgnesnėje dirvoje, prasčiau kai sausa.​

Kodėl verta naudoti BRASAN?

• Labai platus veikimo spektras
• Naikina vienmetes dviskiltes ir vienskiltes piktžoles
• Nereikia įterpti
• Veikia per šaknis ir skilčialapius
• Ilgas dirvinis poveikis, stabdo naujas piktžoles
• Naikina rapsams giminingas kryžmažiedes piktžoles

Herbicidas gali sukelti rapsų pirmosios poros tikrųjų lapelių spalvos pakitimą – pabalimą, kuris paprastai praeina per 2-3 savaites ir neturi neigiamos įtakos augalų pasiruošimui žiemojimui, o galiausiai ir derliui.

Balinimo efektas

Po 2 savaičių

Ilgiau išbalimas gali išlikti rapsuose, pasėtuose į blogai įdirbtas, apleistas dirvas, su prastu vandens pralaidumu - ypač kur dirvos ilgą laiką buvo dirbtos minimaliu gyliu, o viršutiniame dirvos sluoksnyje buvo gausu šiaudų. Jautresni klomazono poveikiui būna ir vėlyvos sėjos rapsai (po rugpjūčio 25 dienos), ypač pasėti į lengvas, mažai humuso, turinčias dirvas. Dėl sutrumpėjusio šviesaus dienos laiko ir žemesnių temperatūrų chlorofilas rapsų lapuose atsistato lėčiau, todėl augalai susilpnėja. Tai viena iš svarbiausių priežasčių, dėl ko klomazon veiklią medžiaga turintis herbicidas BRASAN neturėtų būti naudojamas vėlai sėtuose rapsuose. Lengvesnės sudėties dirvose BRASAN rekomenduojame naudoti mišiniuose su TERIDOX, taip sumažinant klomazono kiekį. 

 

 

 

 

Savalaikė piktžolių kontrolė ne tik pagerina augalų peržiemojimą, bet užtikrina rapsų sėklų derliaus priedą, palengvina derliaus nuėmimą, sumažina sėklų džiovinimo ir valymo išlaidas.