Kodėl juoduoja varpos kviečių laukuose?
Šiais metais nemažai laukuose matyti vis dar stovinčių, jau pradedančių juoduoti varpų. Daugelis ūkininkų piktinasi, kad neveikia fungicidai – kalta javaklupė ar fuzariozė. Kiti kaltina beicus, esą - kad juodų ir tuščių varpų kiekis kviečių pasėliuose, priklauso nuo naudoto beico.
Suskubome analizuoti situaciją laukuose ir paneigti sklandančius mitus.
Apsilankėme Syngenta beicų bandymų laukeliuose, kur panaudoti skirtingi beicai, o juodų varpų skaičius yra labai panašus – tad mitas, kad varpos juoduoja dėl naudoto beico PANEIGTAS.
Ieškojome kokia gi priežastis?
Sekantis mitas, kurį girdime, kad tai javaklupė – deja, turime pasakyti, kad šios ligos simptomai dažniausiai pasirodo ankstyvaisiais augalų augimo tarpsniais. Ligos apimtų šaknų audiniai patamsėja. Jei pažeisti augalai nežūva daigų tarpsniu, vėliau jie blogai krūmijasi, atsiranda juodų dėmių ant šaknų ir stiebo pagrindo. O mūsų apžiūrėti su juodomis varpomis yra gerai išsikrūmiję ir jų šaknų sistema nėra pažeista. Dar vienas mitas PANEIGTAS.
Šaknų sistema nėra pažeista
Sekantis mitas, kad tai fuzariozė. Kviečių žydėjimo metu oro sąlygos buvo nepalankios fuzariozės plitimui – PANEIGTA.
Tuomet kokia gi priežastis gali būti, dėl ko šiais metais daugumoje kviečių pasėlių juoduoja varpos?
Juodos varpos laukuose gali būti dėl kelių priežasčių:
- šiais metais stebime didesnį nei įprastai gumbauodžių lervų paplitimą pasėliuose. Balninio gumbauodžio lervos, besimaitindamos graužia stiebo audinius, o juos pažeidus vystosi menkaverčiai smulkūs grūdai.
Oranžinio kvietinio gumbauodžio lervos
Iš ūkininkų gauname nuotraukų bei video su oranžinio kvietinio gumbauodžio lervomis, kurios minta grūdų užuomazgomis ir grūdo audiniais. Šio gumbauodžio pažeistose vietose grūdai gali neužsimegzti, o užmegztų, bet pažeistų grūdų kokybė prasta: grūdai gali būti prasto daigumo, mažo saiko svorio ir mažo kritimų skaičiaus. Pirmą kartą Lietuvoje šis kenkėjas pastebėtas 2007 metais. Šio kenkėjo efektyvi kontrolė galima tik statant feromonines gaudykles BBCH 45-59 tarpsniuose ir žiūrint kiekvieną dieną. Esant gausiam paplitimui reikia naudoti kontaktinį insekticidą.
- dar viena priežastis kodėl matome juodas varpas yra virusinės ligos, kurios Lietuvoje yra naujas reiškinys, bet ilgėjantys ir šiltėjantys rudenys leidžia plisti amarams bei cikadoms. Šie kenkėjai ir sukelia virusines ligas kviečiuose, rapsuose bei miežiuose. Cikadų sukeltą virusinę ligą fitoplazmozę matėme ne vienam rapsų lauke prieš kelis metus.
Cikados yra labai mažos, palyginti su augalais, kuriais jos minta.
- Taigi siekiant apsaugoti žieminių javų pasėlius nuo kenkėjų, kurie platina ir kenksmingus virusus – nepamirškite naudoti insekticido Karate Zeon.
Gal dar reikia pamineti ir apie kaitrą ji taip pat turėjo pasėkmių derliui. Šilti ir lietingi orai labai palankūs saprofitiniams grybams plisti. Itin smarkiai saprofitiniai grybai gali apnikti javus tuomet, kai aktyviu augimo periodu sutrinka jų vystymasis, kas šiais metais įvyko dėl neįtikėtinų karščių. Javai vis tiek išplaukėjo, bet prastai mezgė ar net visai neužmezgė grūdų, prasidėjo ankstyvas augalo senėjimas. Ar galėjo prisidėti ir kiti veiksniai, tokie kaip streso paveiktų augalų purškimas augalų apsaugos produktų mišiniais, o neretai ir mišiniais su trąšomis, geriausiai gali atsakyti patys laukų šeimininkai.