You are here

Lietingi ir vėsūs orai nesitraukia, o savaitės pabaigoje vėl prognozuojamos šalnos

Aktualijos iš laukų
19.05.2020

Lietingi ir vėsūs orai nesitraukia, o savaitės pabaigoje vėl prognozuojamos šalnos. 

Rapsų pasėliai žydi visoje Lietuvoje. Pietų Lietuvoje praėjusios savaitės sniegas padarė nemažai žalos.

Kai kuriuose pasėliuose turėjome progą įsitikinti augimo reguliatoriaus - Toprex reguliavimo poveikiu.


Pasėliuose gausu sutrūkinėjusių rapsų stiebų, tikėtina, kad tai yra kontrastingų meteorologinių sąlygų padarinys. Plyšimų vietose susidaro palankios sąlygos grybinių ligų infekcijai ypač vyraujant lietingiems orams.

Rapsų laukuose yra optimalios sąlygos užsikrėsti ir plisti sklerotiniam puviniui – visos rapsų veislės yra jautrios šiai ligai. Rapsų žydėjimas sutampa su sporų išsiskyrimo laiku. Esant palankioms sąlygoms, kokios būtent dabar vyrauja, akosporos patenka ant nukritusių žiedlapių, lapų prisegimo vietose, kur jos sudygsta ir užkrečia augalą.


Kai kuriuose rajonuose jau anksčiau pavasarį pastebėtas pilkasis puvinys. Tad jeigu dar yra augintojų, kurie nepurškė rapsų nuo sklerotinio puvinio ir kitų ligų, tarp jų ir pilkojo puvinio žydėjimo metu, turėtų panaudoti fungicidus, kurie veiksmingi ne tik nuo žalingiausių ligų – sklerotinio (baltojo) puvinio bei juodosios dėmėtligės, bet ir nuo pilkojo puvinio. 


Pasikartojančios pavasarinės šalnos, vyraujančios itin kontrastingos dienos ir nakties temperatūros, jau padarė žalos rapsų pasėliuose – taip atrodo dėl pasikartojančių šalnų žuvę rapsų pumpurai.


Nepaisant vėsių orų, vos išlindus saulutei rapsuose darbuojasi bitutės. Australijos mokslininkai bandymais nustatė, kad medų nešančios bitės padidina rapsų sėklų  derlių 20%. Gausiai bičių lankomi rapsai išaugino daugiau ankštarų, o kartu ir sėklų. 


Žydinčiuose rapsuose randama rapsinių žiedinukų, kurie kenkia butonams – pažeisti butonai nubyra, žiedai ir ankštaros nebeišsivysto pumpurus. Taip pat jau randama ankštarinių paslėptastraublių – jų patelės deda kiaušinėlius nužydėjus rapsams. Tad naudojant fungicidus nepamirškite pridėti Karate Zeon.

Augalų apsaugos produktų rapsų žydėjimo metu NEPURKŠTI, kai bitės būna aktyvios ir maitinasi – nuo 4 val. ryto iki 21 val. vakaro.

Žieminiai kviečiai skirtingo išsivystymo tarpsnio nuo bamlėjimo  iki vėliavinio lapo tarpsnio (33–37 BBCH).


Jei žieminiuose javuose dar aptinkate daugiamečių vienskilčių piktžolių nevėlu panaudoti herbicidą Axial, kuris labai veiksmingas  nuo dirvinių smilguolių, tuščiųjų avižų, pelinio pašiaušėlio. Šis herbicidas neturi dirvinio veikimo, todėl nesukelia jokio neigiamo poveikio sėjomainoje sekantiems augalams, gali būti naudojamas iki paskutinio lapo tarpsnio žieminiuose kviečiuose, kvietrugiuose, rugiuose ir miežiuose.

Prapliupęs lietus džiugina daugelį augintojų, bet nereikia pamiršti, kad su lietaus lašais plinta ir daugelis pavojingiausių javų pasėlius pažeidžiančių grybinių ligų. Su lašais jos išplinta nuo užkrėstų šiaudų ir ražienų dirvos paviršiuje arba nuo sergančių senų apatinių lapų. Lietaus lašai palaipsniui išnešioja sudygusias sporas iš apačios vis aukštyn ir aukštyn, ant jaunesnių lapų ir galiausiai ant varpų.

Šiuo metu ant apatinių lapų daugelyje pasėlių randama kviečių dryžligė, lapų septoriozė. Šių ligų inkubacinis periodas - laikotarpis nuo apkrėtimo (kai sporos sudygsta ant lapų paviršiaus ir įsiskverbia per žioteles ar kitas atviras lapų vietas) iki kol ligos požymiai išryškėja ir ima dygti naujos sporos, yra skirtingas. Kadangi bamblėjimo tarpsniu kviečių pasėliai naujus lapus leidžia kas 7–14 dienų, viršutiniai lapeliai gali atrodyti gražūs ir žali, nors jau būna pažeisti ligų užkrato.


Javų būklę reikia reguliariai tikrinti, nes apatiniuose lapuose matomos mažos dėmės, nespecifiniai simptomai, gali rodyti lapų ligų plitimą. 

Lapų septoriozės inkubacinis periodas  trunka maždaug tris savaites ir tuo metu mes jos nematome. Senesni  lapai su jau matomomis nekrozinėmis dėmėmis su tipiniais užkrato požymiais -  tamsiais taškeliais, gali tapti naujų sporų šaltiniu. Lietaus lašai gali jas pernešti į viršutinius lapus.

Fungicido naudojimo tikslas yra atitolinti ligų išplitimą ir išlaikyti žaliuojančią lapiją kuo ilgiau. Jei purkšime fungicidą prieš lietų, užkratui dar nespėjus išplisti, jis suveiks kaip prevencinė priemonė ir neleis sporoms dygti ant lapų paviršiaus. Kai purškiame fungicidą po lietaus, užkratui jau išplitus, fungicidas turi prasiskverbti į lapą, kad sunaikintų augalo viduje jau augantį grybo micelį. Ši užduotis daug sunkesnė, nes fungicidui reikia aptikti ir išnaikinti visus grybinius darinius augalo audiniuose. 

   Ligos    Palankios sąlygos ligai plisti

Lapų septoriozė

Septoria tritici

Labiau pažeidžia augalus, kai vyrauja vėsūs su dažnais lietumis orai. Optimali temperatūra +15-20C⁰.  Užkratas pernešamas lietaus brizgais nuo apatinių lapų ant naujai priaugančių.

Miltligė

Erysiphe graminis

Palankiausia temperatūra +15-22C⁰, ir didelė santykinė drėgmė. Miltligei javų bamblėjimo metu apėmus iki 25 proc. lapų paviršiaus,  netenkama iki 30 proc. derliaus. Esant tokiam pačiam ligos intensyvumui plaukėjimo pabaigoje, grūdų derliaus nuostoliai siekia tik 8 procentus.

Geltonosios rūdys

Puccinia striiformis

Geltonųjų rūdžių plitimą skatina vėsūs ir lietingi orai, kai oro temperatūra apie +9-13C⁰. Pavasarį geltonosios rūdys pirmiausia atsiranda ant apatinių lapų, vėliau plinta į viršutinius lapus, stiebus, varpas. Geltonosios rūdys gali labai išplisti tankiuose jautrių veislių pasėliuose.

Rudosios rūdys

Puccinia recondita

Rudosios rūdys stipriai gali išplisti saulėtu oru, su rasotomis naktimis, kai temperatūra naktį +12C⁰, dieną +20-25C⁰ ir didelis santykinis drėgnis.

Varpų fuzariozė

Fusarium spp.

Lietingi orai javų žydėjimo metu.

Varpų septoriozė

Stagonospora nodorum

​Palankūs lietingi su liūtimis orai. Optimali temperatūra +20-25C⁰.

Kokius fungicidus pasirinkti, kada ir kiek kartų juos purkšti, lemia ligų plitimo intensyvumas, auginamos veislės, priešsėliai, žemės dirbimo sistema bei laukiamas derlius.

Žieminiuose kviečiuose randama lemų lervų ir saugėlių bei jų pažeidimų. Vabalai ir lervos brūkšniais graužia javų lapus, nepažeisdami apatinio epidermio. Pažeisti lapai darosi permatomi ir nuvysta. Pažeisti augalai gali nesuformuoti varpų. Vabalai labiau plinta sausu oru, insekticidus būtina naudoti – ant vieno augalo randant 1 lervą. Šie kenkėjai išplinta ne kiekvienais metais, ir jų gausumas tik retais atvejais būna pavojingas.


Kai kuriuose pasėliuose galima pastebėti balninio gumbauodžio lervų. Balninių gumbauodžių uodukai nedideli (apie 5 mm ilgio), raudoni arba oranžiniai. Patelės kiaušinėlius deda siaura grandinėle ant viršutinės arba apatinės lapų pusės. Po 1-2 savaičių išsirita lervutės, kurios sulenda už lapamakščių ir ten maitinasi stiebų audiniais. Besimaitindamos lervos graužia stiebų audinius. Pažeisto stiebo vieta, kur yra ir pati lerva, įdumba, o įdubimo galuose audiniai būna iškilę, sustorėję, sudaro gūbrelius. 


Sutrinka sužalotų varpų aprūpinimas maisto medžiagomis, auga smulkūs, menkaverčiai grūdai. Lervų sužaloti stiebai nuo stipresnio vėjo linksta ir išgula arba ir visai nulūžta. Vasariniai javai yra jautresni pažeidimams negu žieminiai.

Insekticidams jautrios lervutės palyginti trumpą laikotarpį - nuo išsiritimo iš kiaušinėlio iki kol jos keliaudamos lapu pasislepia už lapamakščio. Insekticidais rekomenduojama purkšti besiritant lervoms. Tai galėtų būti nuo bamblėjimo tarpsnio vidurio iki vamzdelėjimo tarpsnio. Javams apsaugoti nuo gumbauodžių pakanka kontaktinio poveikio insekticidų. Jeigu gumbauodžiai labai išplitę, praėjus dviem savaitėms insekticidus vertėtų panaudoti antrą kartą. Palindusios po lapamakštėmis lervos tampa ne tokios jautrios tiek kontaktinio, tiek ir sisteminio poveikio insekticidams