Šaknų gumbas laikomas viena iš sunkiausiai kontroliuojamų grybinių ligų rapsų pasėliuose. Ligos sukėlėjas – dirvožemyje esantis grybas, kuris labai pakenkia įvairių veislių bastutinių šeimos augalams. Liga pažeidžia augalo šaknų audinius, dėl ko šaknys deformuojasi, atsiranda sustorėjimai, gumbai ar išaugos. Pažeistų augalų vystymasis bei augimas sulėtėja, o į dirvą pasklinda sporos, kurios gali būti pernešamos į kitus laukus.
Dirvožemyje pasklidusios gumbo sporos gali išlikti gyvybingos ilgiau nei dešimt metų, nepriklausomai nuo to, auginami tame lauke rapsai ar ne ir gali užkrėsti bet kokius vėliau auginamus bastutinių šeimos pasėlius.
Dar 2011 metų rudenį buvo gauti pirmieji pranešimai, kad atskiruose mūsų šalies rajonuose aptikti šaknų gumbo pažeisti rapsų augalai, o dabar šios ligos geografija jau gerokai išsiplėtė – nuėjo plačiu ruožu nuo Žemaitijos per Raseinius iki Pietų Lietuvos. Sužinoti, ar konkretus laukas nėra užkrėstas šaknų gumbą sukeliančiu grybu Plasmodiophora brassicae, galima atlikus dirvožemio tyrimus – „Syngenta“ tokius tyrimus daro nuo 2013 metų.
Simptomai ir pasireiškimas
Žieminiuose rapsuose pirmuosius ligos požymius galime matyti rudenį. Pagrindinė ir šoninės rapso šaknys sustorėja, deformuojasi sudaro nebūdingus augalui šaknies darinius. Esant silpnam patogeno išplitimui, deformacijos susidaro tik ant šoninių augalo šaknų. Vėlesnės augalų vegetacijos metu deformuotos šaknys sutrūkinėja, pasidaro bespalvės su mažu šakniaplaukių kiekiu. Sutrinka augalo aprūpinimas vandeniu ir maisto medžiagomis. Prasidėjus sausrai, ant augalo lapų išryškėja maisto medžiagų trūkumo požymiai. Ilgainiui užkrėsti augalai nustoja augti, pradeda pūtį šaknys, suprastėja žiemojimas.
Šakninio paslėptastraublio nauji vabalai išsirita birželį. Rugpjūčio – rugsėjo mėnesį patelės šaknies kaklelyje padaro duobutę ir padeda kiaušinį. Aplink išsiritusią lervą auga gumbas. Lervos žiemoja žieminių rapsų gumbuose. Pavasarį dirvoje virsta lėliukėmis. Apnikti augalai skursta, žiemą iššąla.
Nuo šių kenkėjų padėtų apsisaugoti insekticidinis beicas, tačiau EK uždraudus naudoti neonikotinoidų beicus, žieminių rapsų sėklos jais nebeicuojamos. Todėl, jeigu pasėliuose atsiranda šakninių paslėptastraublių, lieka vienas sprendimas – purkšti kontaktiniais insekticidais
Ant pagrindinių ir šoninių šaknų matomos netaisyklingos formos raudonai rudos išaugos raukšlėtu paviršiumi, kurių vidus yra baltas, tvirtas, netuščiaviduris. Tuo jos skiriasi nuo kopūstinio šakninio paslėptastraublio.
Plitimas
Palankiausios patogenui vystytis sąlygos: 18- 25 ⁰C, užmirkęs, mažai aeruojamas, rūgštus, mažai kalcio turintis dirvožemis.Dirvožemyje ligos sukelėjas išlieka gyvybingas 10-20 metų. Grybo zoosporos juda vandeniu, esančiu dirvožemyje. Kai jos pasiekia augalo šeimininko šaknis prasiskverbia į šaknies plaukelių ląsteles ir suformuoja daugiabranduolinį plazmodį. Apkrėstos ląstelės padidėja, dalijasi, susidaro išaugos. Kai sunyksta išaugos ant šaknų, pasklinda ilgalaikės sporos, kurios dygsta tada, kai dirvožemyje pakanka drėgmės. Liga pirmiausiai išplinta plotuose, kurie yra užmirkę ir rūgštesni, vėliau - pasireiškia visame pasėlyje.
Užkrato plitimas idealiomis sąlygomis
Kaip užkirsti kelią rapsų gumbo plitimui
Rapsus auginti neužmirkstančiose dirvose
Kalkinti rūgščius dirvožemius (kai pH>7)
Tręšti rapsus sieros (S) trąšomis
Sėti rapsus optimaliais terminais
Tinkama sėjomaina, rapsų auginimas tame pačiame lauke NE DAŽNIAU nei kas 5 metus!
Piktžolių kontrolė rapsų pasėliuose
Auginti veisles, kurios pasižymi atsparumu šaknų gumbui
Nesant tinkamo augalo šeimininko per 4 metus SPORŲ SKAIČIUS DIRVOŽEMYJE SUMAŽĖJA 50%!
Taigi svarbiausia profilaktinė priemonė – laikytis sėjomainos, kurioje rapsai auginami ne dažniau kas 4 metus ir naikinti kryžmažiedes piktžoles pasėliuose.
Piktžolių kontrolė
Siekiant, kad sėjomaina būtų efektyvi, būtina pasirūpinti ir labiausiai paplitusių kryžmažiedžių piktžolių naikinimu. Labiausiai paplitusios kryžmažiedės piktžolės: dirviniai garstukai, čiužutės, dirviniai ridikai, žvaginės ir kt.
Visų kryžmažiedžių šeimos augalų žiedai iš keturių kryžmai išaugusių vainiklapių, dažnai būna geltonos spalvos;
Žiedai susitelkę kekėse, žiedyno ašis žydėjimo pradžioje trumpa, vėliau, vaisiams bręstant, pailgėja;
Vaisius – ankštara arba ankštarėlė, atsiverianti dviem sąvaromis.
* Avoxa®herbicidas, naudojamas vienskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui žieminių ir vasarinių kviečių, žieminių kvietrugių ir žieminių rugių pasėliuose. ** Boxer® 800 EC herbicidas, naudojamas vienamečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui žieminiuose kviečiuose, kvietrugiuose, miežiuose, rugiuose, bulvėse, žirniuose ir kmynuose.
Žemės ūkio padargų įtaka šaknų gumbo plitimui
Rapsų auginimas tame pačiame lauke kas dveji metai ar atsėliavimas, minimalus žemės dirbimas, per ankstyva rapsų sėja - vieni svarbiausių agronominių veiksnių, lemiančių ligos vystymąsi. Iš vieno lauko į kitą ligos sukėlėjo mikroskleročiai dažniausiai išplatinami su dirvos dirbimo padargais.:
Nedirbkite šlapių dirvų, nes padargai gali pernešti 25-100 kg prikibusio dirvožemio iš lauko į lauką!
Užkrėstą lauką įdirbkite paskutinį.
Jei nuomuojate mašinas užkrėsto lauko dirbimui, informuokite paslaugų tiekėją apie tai.
Po darbo užkrėstame lauke kruopščiai išvalykite visus padargus ir mašinas.
Teigiama, kad valant padargus šepečiu, nuo padargų pašalinama iki 90% ligų užkrato, o jei plaunate mašiną aukšto slėgio įrenginiu, kartu su dirvožemiu pašalinate iki 99% patogenų. Visas nešvarias mašinų dalis, įskaitant traktorių padangas ir ratų gaubtus, reikia išvalyti. Mašinos turi būti valomos užkrėsto lauko buferinėje zonoje, toliau nuo kitų laukų ir paviršinių vandens telkinių, kad užkratas nepaplistų naujose vietose.
