Ne viskas auga ten, kur turėtų!

Pelinio pašiaušėlio paplitimas ir atsparumas

Kaimyninių šalių praktika parodė, kad lauko lapės populiacijos pradeda augti labai staiga, o piktžolės gali tapti problema vadinamąja „per naktį“. Laukinė lapė suformuoja labai gerą sėklų derlių – 150 000 sėklų kubiniame metre, ir nors 70–80 % sėklų sunaikinamos per pirmuosius metus, kai kurios iš jų gali išlikti gyvybingos dirvoje 4–5 metus. 2/3 išdygusių augalų išsivysto iš ankstesnio vegetacijos sezono sėklų, o 80 % naujojo sezono augalų iš tikrųjų sudygsta jau praėjusį rudenį. Dėl sausros lauko plyšiuose išdygę augalai yra geriau apsaugoti nuo neigiamo poveikio, įskaitant herbicidus. Todėl problema yra didesnė po sauso rudens ir šiltos žiemos.

Siekiant kontroliuoti lapės uodegos sorų plitimą, būtina sėjomaina ir vasarinių augalų auginimas. Veiksmingas mechaninis kontrolės metodas yra arimas ir labai arti paviršiaus žemės dirbimas disku, kuris tinkamai mulčiuoja dirvą. Purškiant herbicidais, paprastai reikėtų naudoti registruotas didžiausias normas ir kontrolę atlikti ankstyvoje augimo fazėje, nes šią žolę sunku kontroliuoti.

Purškiant vėliau, kontrolės efektyvumas, remiantis bandymais, gali gerokai sumažėti – vidutiniškai iki 35 %. Tinkamos kontrolės priemonės yra „Avoxa“ ir „Axial 50 EC“. Atsparumas sulfonams vis labiau paplitęs Lietuvoje ir Latvijoje. Naudojant glifosatą, kontrolę reikia atlikti ne vėliau kaip per 3 savaites po lapinės soros žydėjimo. Priešingu atveju sėklos gali „subręsti“.