You are here

KAD KUKURŪZŲ DERLIUS NENUVILTŲ

Naujienos
14.01.2019

Kukurūzai – vieni pagrindinių pienininių galvijų pašarui auginamų augalų. Nuo jų sukaupto sausųjų medžiagų kiekio priklauso siloso kokybė, taigi – ir karvių produktyvumas. Todėl kukurūzų veislių paieškai ir tinkamiausiųjų atrankai ūkių šeimininkai skiria ypatingą dėmesį.

 

Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje kasmet auginama arti 300 ha kukurūzų. Bendrovės vadovas Petras Puskunigis sako, kad kukurūzų plotas susideda iš trijų dalių: silosui, grūdainiui ir grūdams. Pernai grūdams buvo skirta 80 ha, o likusieji – silosui ir grūdainiui. „Metinis mūsų ūkio planas – pašarams pagaminti apie 7 000 t kukurūzų siloso ir 800 t grūdainio“, – įvardija P. Puskunigis. Bendrovė laiko 700 melžiamų karvių, kasdien parduoda maždaug 25 t pieno.

Veislių atrankai laiko negailima

Sausa ir karšta praėjusių metų vasara subrandino kukurūzų derlių kaip niekada anksti – siloso gamyba prasidėjo rugpjūtį, nors paprastai tekdavo sulaukti rugsėjo pabaigos – spalio pradžios. Vasarai baigiantis kukurūzų masė jau turėjo 30 proc. sausųjų medžiagų, gautas labai gražus, žalias, kokybiškas silosas. Dėl sausringos vasaros žolės šienainio nepavyko paruošti tiek, kiek planuota, todėl galvijų racionuose teko didinti kukurūzų kiekį. Vidutiniškai per parą bendrovės galvijams sušeriama 12 t kukurūzų siloso.

Griškabūdžio ŽŪB pernai išbandė keturias „Syngentos“ kukurūzų veisles: SY Milkytop, SY Talisman, SY Karthoun ir SY Nordicstar. „Kukurūzai mums – labai svarbi kultūra. Nuolat darome bandymus, atsirenkame tinkamiausias mūsų ūkiui veisles. Dirbame su dviem selekcinėmis įmonėmis, iš kurių viena – „Syngenta“. Veislių atranka kiekvienam konkrečiam ūkiui būtina, nes pats matau, kaip kaimyniniame ūkyje ta veislė puikiai dera, o pas mus – ne, nors technologiškai viskas tas pats padaryta. Aišku, derėjimą labai lemia ir gamtinės sąlygos. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų pasirinktos veislės praėjusios vasaros sausras sėkmingai atlaikė“, – patikina P. Puskunigis.

Apsauga nuo piktžolių – vienas svarbiausių darbų

Bendrovės vyr. agronomas Viktoras Šnipas pabrėžė, kad, planuojantagrotechninius darbus, pirmiausia didelis dėmesys skiriamas dirvožemio tyrimams – jie daromi kas ketveri metai. Pagal tyrimų duomenis sudaromi tręšimo planai ir tręšiama tiksliai pagal poreikius. Laukų kukurūzams ruošimas prasideda iš rudens. „Į šį lauką buvo įterpta 30 t/ha skystojo mėšlo, tada užarta. Pavasarį tręšta fosforo ir kalio trąšomis, dozuojant jas tiksliai pagal dirvos tyrimus. Per vegetaciją daroma lapų analizė ir pagal tai planuojami papildomi tręšimai azotu“, – aiškina V. Šnipas.

Kukurūzai yra piktžolėms vieni jautriausių žemės ūkio augalų, ypač pirmąsias dvi savaites po sudygimo, todėl bendrovėje apsaugai nuo piktžolių skiriamas ypatingas dėmesys. Po sėjos (seta gegužės 4 d.) purkšta herbicidu Arrat 0,2 kg/ha, antrasis purškimas buvo herbicidu Elumis 1 l/ha. Pastarasis suveikė labai gerai – piktžolių pasėlyje visai nebuvo iki pat derliaus nuėmimo. „Pernai antrus metus dirbome su Elumis. Ilgai ieškojome, kas mums padėtų sunaikinti kiauliauoges ir sprendimą tikrai radome – dabar laukuose jų reikėtų gerai paieškoti“, – sako V. Šnipas.

Elumis – plataus veikimo spektro herbicidas, turintis dvi veikliąsias medžiagas, priklausančias triketonų ir sulfonilurėjos cheminėms grupėms, ir skirtas vienaskiltėms bei dviskiltėms piktžolėms naikinti sudygusių kukurūzų pasėliuose. Mezotrionas stabdo chlorofilo gamybą augale. Jis gali būti absorbuojamas per augalo lapus ir šaknis. Nikosulfuronas į piktžoles patenka per lapus ir šaknis, greitai pasiskirsto po visą augalą (taip pat ir šaknis) ir blokuoja aminorūgščių gamybą, taip sustabdydamas ląstelių dauginimąsi ir augalo augimą. Nupurkštos piktžolės iškart nustoja augti, tačiau pirmieji nykimo požymiai išryškėja po 10–14 dienų. Piktžolės visai sunyksta praėjus 3–4 savaitėms po panaudojimo. Herbicidas geriausiai naikina jaunas piktžoles, kai jos turi 1–3 tikruosius lapelius, o varpučiai yra 10–15 cm aukščio.

„Prieš dvejus metus Lietuvoje registruotas herbicidas Elumis labai efektyvus nuo varpučių, rietmenių, kiauliauogių, balandų ir žliūgių. Viena iš jo veikliųjų medžiagų mezotrionas veikia per dirvą – būtent tai daro jį išskirtinį. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą nuo sausros balandos gynėsi pasidengdamos labai storu vaškiniu sluoksniu, tačiau per šaknis veikdamas Elumis jas veiksmingai sunaikino“, – patikina „Syngenta“ konsultantė Rūta Staugaitienė.

Elumis registruotas tik kukurūzų pasėliams, paprastai rekomenduojamas antrajam purškimui (kai kukurūzai būna nuo dviejų iki aštuonių lapelių tarpsnio (BBCH 12–18). Poveikis labai ilgas – išsilaiko visą vegetacijos sezoną. „Yra žemdirbių, kurie kukurūzus nuo piktžolių purškia tik vieną kartą, bet švariausi pasėliai būna purškiant du kartus. Pirmajam purškimui pasirenkami herbicidai Banvel, Arrat, Estet, 24D druska, antrajam – Elumis. Kas nenori važiuoti su purkštuvu du kartus, gali daryti mišinį Elumis + Banvel (Arrat) ir purkšti kukurūzams esant iki 6 lapelių. Purškiant vėliau, druskiniai preparatai gali šiek tiek streso sukelti kukurūzus“, – perspėja R. Staugaitienė.

Patyrusio agronomo patarimai

V. Šniukas patikslina, kad jie mikroelementų su herbicidais nemaišo, nes pastebėjo, kad tokiu atveju herbicidas nesuveikia taip, kaip turėtų. Fosforo pasisavinimui pagerinti ūkyje naudojami bakteriniai preparatai. „Kai pavasarį mėlynuoja kukurūzų lapai, tai rodo, kad augalai nepasisavina fosforo. Pernai tuose laukuose, kur buvo vežtas skystas mėšlas, kukurūzai iš pradžių atrodė labai prastai – gal dėl pernelyg didelio žemės suspaudimo? Tačiau vėliau laukai susivienodino“, – prisimena V. Šnipas. Nuo ligų kukurūzų nepurškia, o kenkėjų kol kas taip pat dar nėra.

 Bendrovėje projektuojant kukurūzų plotus, orientuojamasi į 35– 40 t/ha žaliosios masės derlių, tačiau gerais metais gauna iki 50 ar net 60 t/ha. Pjovimo silosui laikas nustatomas pagal sukauptą sausųjų medžiagų kiekį: jei jų yra per 30 proc., pradedame pjauti. „Į lapus nežiūrime, nors daug kas sako, kad kol lapai žali, ankstoka pjauti. Mes vertiname burbuoles – jei šios sunokusios, metas imti derlių“, – paaiškina patyręs agronomas V. Šnipas.

Ar kukurūzai jau yra tinkamos brandos, galima pasitikrinti naudojant paprastą metodą: nulaužiamas stiebas ir stipriai pasukama tarp antrojo ir trečiojo bamblio. Jei toje vietoje nebėga sultys, o tik pakimba lašiukas – jau galima pjauti. Kartais būna, kad po stipresnio lietaus tenka atidėti pjovimą, nes kukurūzų šaknys stiprios ir augalai greitai vėl prikaupia vandens. Pasak V. Šnipo, šiais neramių ir nenuspėjamų orų laikais reikia rinktis veisles, kurios atlaikytų ekstremalias sąlygas, o „Syngentos“ siūlomi kukurūzų hibridai puikiai atitinka šį reikalavimą.